Atsisakymas eiti į kariuomenę
Mokiniai gebės įvertinti aštuonių žmonių nuomones apie kareivį, kuris dezertyravo, teigdamas, jog jis turi teisę atsisakyti eiti į kariuomenę dėl religinių/moralinių įsitikinimų.
Mokytojas paruošia skaitymo užduoties padalomąją medžiagą. Mokytojas suskirsto mokinius poromis, taip pat antrajai užduoties daliai mokytojas suskirto mokinius į grupes, kurios yra sudaromos iš keturių žmonių.
1 dalis: Mokiniai skaito laikraščio nuomonių skiltį: „Ar Guneris Viljamsas nusipelnė tokios bausmės?“ ir rašo savo nuomonę/rekomendacijas. Po to kiekvienas mokinys savo užrašytą nuomonę/rekomendaciją pasidalina su savo poros draugu. Poroje esantys mokiniai gali pabandyti prieiti bendros nuomonės.
2 dalis: Kiekvienoje grupėje, kurią sudaro po keturis mokinius, esantis mokinys pataiso likusias tris rekomendacijas tol, kol kiekvienas grupės narys su jomis sutinka. Pavyzdžiui, pirmoje grupėje galima įterpti žodelį „ne“, kad būtų neigiamas teiginys. Mokytojas gali pakeiti žodį „įskaitant“ į žodį „išskyrus“. Mokytojas gali pataisyti tiek kartų, kiek mokiniai nori.
1. Kariams turėtų būti leista bet kada atsisakyti eiti į kariuomenę dėl religinių/moralinių įsitikinimų, įskaitant ir karinio konflikto metu.
2. Kariams turėtų būti leista atsisakyti dalyvauti konkrečiame kariniame konflikte, nesvarbu ar jie yra savanoriai ar šauktiniai.
3. Kariams turėtų būti leista atvirai abejoti Vyriausybės politika prieš konfliktą, konflikto metu ir po jo.
3 dalis: Kiekviena grupė įtikinėja kitus jungtis prie jų. Kiekviena grupė toliau diskutuoja ir taiso rekomendacijas, kol visi prisijungia prie tos pačios grupės. Dinaminiai grupiniai debatai. Šių debatų tikslas – kad visi mokiniai sutiktų su tomis pačiomis trimis rekomendacijomis.
1. Kiekviena grupė pasako klasei savo rekomendacijų versijas.
2. Atskiri mokiniai pereina į tą grupę, su kurios rekomendacijomis labiausiai sutinka.
Tos grupės, kurios sutaria, susijungia į vieną didesnę grupę.
3. Kiekviena nauja grupė įtikinėja kitus žmones prisijunti prie jų ir tobulina bei taiso savo rekomendaciją, kad pasiektų kompromisą. Kai mokinys ar mokiniai sutinka su konkrečia rekomendacija, iš karto prisijungia prie tos grupės, kurios pateiktai rekomendacijai mokinys pritaria.
4. Debatai tol tęsiasi, kol visi tampa tos pačios grupės nariais ir pritaria visoms trims rekomendacijoms.
Mokytojas prižiūri mokinių atliekamą užduotų ir žymisi kalbos klaidas, neįsiterpdamas į mokinių atliekamą užduotį. Kitą pamoką mokytojas aptaria šias klaidas su mokiniais bei paaiškina jas.. Galutinis rekomendacijų sąrašas yra užrašomas ant lentos ir padaroma galutinė išvada.
Mokytojas turėtų iš anksto pateikti žodžius, susijusius su disciplina, įstatymų leidyba ir žmogaus teisėmis.
Ar Guneris Viljamsas nusipelno tokios bausmės?
1991 metų rugsėjo 11 dieną, trečiadienį, Guneris Viljamsas iš Karališkosios Artilerijos 27-tojo Lauko pulko buvo teisiamas karo teismo pagal pateiktą kaltinimą dėl dezertyravimo ir pagal du kaltinimus dėl tvarkos ir karinės drausmės pažeidimo, nes likus dienai iki dalyvavimo koviniuose veiksmuose, jis be leidimo pasišalino iš savo pulko Vokietijoje. Guneris Viljamsas buvo pripažintas kaltu dėl visų jam pateiktų kaltinimų ir nuteistas kalėti keturiolika mėnesių, taip pat jis buvo „gėdingai“ pašalintas iš karinės tarnybos.
Daktaras Alanas Borgas, Imperijos karo muziejaus generalinis direktorius: „Prieš pora šimtų metų, manau, jis būtų buvęs sušaudytas, nes tais laikais nelabai kas švelniai elgėsi su kareiviais, nepaklususiais įsakymams. Jis turėjo žinoti apie galimas jo veiksmų pasekmes, todėl turėjo su jomis susitaikyti“.
Ianas Lavanderis, „Tėtušio Armijos“ aktorius: „Aš jį užjaučiu, tačiau manau jis pasirinko netinkamą metą. Kam laukti, kol prasidės mūšis, kad išsakytum savo jausmus? Bet nemanau, kad kas nors turėtų sėsti į kalėjimą dėl savo moralinių įsitikinimų. Aš nenorėčiau prarasti keturiolika savo gyvenimo mėnesių.“
Peni Dunman, advokatė ir Persijos įlankos kariškio motina: „Mane pribloškė sūnaus narsa, kuria buvo persmelkti laiškai, kuriuos jis siuntė iš Persijos įlankos. Guneris Viljamsas taip pat drąsus žmogus, kuris elgiasi kaip liepia sąžinė. Žaviuosi visais, kas drįsta pasipriešinti vyraujančiai nuomonei“.
Tomas Slizelkis, žurnalo „Samdinys“ redaktoriaus padėjėjas: „Jis dar lengvai atsipirko. Man bloga darosi nuo verksnių, kurie eina į karinę tanybą dėl privilegijų mokslui ar studijoms, o paskui žliumbia ir sako „o, ne, ne, ne“, kai tik jų paprašo ką nors padaryti. Negali stoti į karinę tarnybą, o po to reikalauti, kad, kai iškylą pavojus, tau leistų neatlikti tarnybos dėl moralinių įsitikinimų“.
Violeta Oliver, WRVS savanorė: „Jis turėjo apie tai pagalvoti prieš eidamas į karinę tarnybą.
Buvau septyniolikos, kai paskutinio karo metu mane mobilizavo į greitosios pagalbos tarnybą.
Su mumis dirbo vyrai, kurie atsisakė tarnauti karinėje tarnyboje dėl moralinių įsitikinimų, bet jie jau anksčiau buvo priėmę šį sprendimą. Jie į karinę tarnybą nėjo ir jiems nieko nebuvo“.
Daktaras Baris Paskinsas, vyresnysis karo studijų dėstytojas: „Žmonės, kurie nepritaria konkrečiam karui paprastai yra koneveikiami: visada daugiau atlaidumo sulaukia tie, kas mano, jog visi karai yra neteisingi. Žmonės negali rinktis, kada paklūsti įsakymams, bet manau, kad šiuo atveju kariuomenė problemą išsprendė gana tiesmukiškai.“
Selija Pease, naujienlaiškio „Tolimųjų Rytų karo belaisvis“ redaktorė: „Kam jis iš viso stojo į karinę tarnybą, jeigu neketino dalyvauti mūšyje? Žmonės sako, kad tai buvo ne mūsų karas, kad priešas užpuolė ne mūsų šalį, bet ankstesnio karo metu Lenkija taip pat nebuvo mūsų šalis.“