Galiausiai visuomet nugali meilė

Dalykas: Kalbos pamokos
Santrauka: Mokiniai V. Šekspyro kūrinį „Romeo ir Džiuljeta“ naudoja kaip pavyzdį debatuoti tema: „Kodėl meilė taip dažnai minima literatūroje?“ Mokiniai lavina argumentavimo ir viešo kalbėjimo įgūdžius.
Trukmė: Trukmė 45 minutės
Tikslai:
  • Mokiniai analizuoja V. Šekspyro kūrinį „Romeo ir Džiuljetą“ kaip pavyzdį, siekdami atsakyti į klausimą, kodėl svarbu kalbėti apie jausmus ir meilę literatūroje.
  • Mokiniai geba išmokti palaikyti teigiančiųjų ir neigiančiųjų pozicijas.
Pasiruošimas:

Mokytojas paruošia grupes, suskirstydamas klasę į dvi dalis: teigiančiųjų ir neigiančiųjų komandas. Mokiniai prieš tai perskaito V. Šekspyro kūrinį „Romeo ir Džiuljetą“. Pageidautina, kad klasėje būtų kelios šios knygos kopijos.

Aprašymas:

1 dalis: Mokytojas lentoje užrašo klausimą: „Kodėl taip svarbu savo asmeninę patirtį aprašyti romane?“ Prasideda diskusija, kodėl rašytojams reikia išreikšti savo jausmus ir ko skaitytojai tikisi iš knygų. Mokiniams duodamos kelios minutės apgalvoti ir užsirašyti argumentus „už“ ir „prieš“ debatų temos teiginį. Kai mokiniai atlieka šią užduotį, mokytojas suskirsto klasę į dvi grupes, kuriose turi būti nelyginis mokinių skaičius.

2 dalis: Po to kai mokiniai susiskirsto į teigiančiųjų ir neigiančiųjų komandas, mokytojas lentoje užrašo debatų teiginį: „Kodėl, jūsų nuomone, meilė taip dažnai minima literatūroje?“

Teigiančiųjų komanda (pritaria debatų temos teiginiui) išsako savo nuomonę ir pateikia keletą priežasčių, paremiančių jų poziciją. Neigiančiųjų komanda (nepritaria debatų temos teiginiui) išsako savo nuomonę ir pateikia keletą priežasčių, paremiančių jų poziciją. Abi grupės dviem žmonėms paskiria atstovo vaidmenį, kad jis/ji pristatytų klasei komandos argumentus.

3 dalis: Vyksta debatai.
Pirmasis teigiančiųjų kalbėtojas:
Po kelių minučių, pirmasis teigiančiųjų komandos atstovas sako kalbą, ginančią jų poziciją.
Atstovas kalba penkias minutes. Kol jis kalba, kita komanda tyli.
Kryžminė apklausa ir pasiruošimo laikas:
Kai pirmasis teigiančiųjų komandos atstovas baigia savo kalbą, neigiančiųjų komanda užduoda teigiančiųjų komandai klausimus. Teigiančiųjų komandai penkias minutes užduodami klausimai, į kuriuos atsako jų atstovas.
Pirmasis neigiančiųjų kalbėtojas:
Po kelių minučių, pirmasis neigiančiųjų komandos atstovas sako kalbą, ginančią jų poziciją. Atstovas kalba penkias minutes. Kol jis kalba, kita komanda tyli.
Kryžminė apklausa ir pasiruošimo laikas:
Kai pirmasis neigiančiųjų komandos atstovas baigia savo kalbą, teigiančiųjų komanda užduoda neigiančiųjų komandai klausimus. Neigiančiųjų komandai penkias minutes užduodami klausimai, į kuriuos atsako jų atstovas.
Antroji teigiančiųjų kalba
Po 3 minučių, teigiančiųjų komandos atstovas sako baigiamąją teigiančiųjų komandos kalbą,
ginančią debatų temos teiginį. Kalba turėtų būti atsakymas į neigiančiųjų komandos kalbą.
Atstovas turėtų kalbėti 5 minutes. Kol jis/ji kalba, kita komanda turėtų tylėti. Kai teigiančiųjų
komandos atstovas baigia kalbą, neigiančiųjų komanda turi 3 minutes, kad jų atstovas pasiruoštų
savo kalbą. Kryžminei teigiančiųjų apklausai laiko neskiriama.
Antroji neigiančiųjų kalba
Po 3 minučių, neigiančiųjų komandos atstovas sako baigiamąją neigiančiųjų komandos kalbą, pasisakančią prieš debatų temos teiginį. Ši kalba turėtų būti atsakymas į teigiančiųjų komandos paskutinę kalbą. Atstovas turėtų kalbėti 5 minutes. Kol jis/ji kalba, kita komanda turėtų tylėti.

Vertinimas:

Raundui baigiantis, mokytoja turėtų paraginti mokinius padaryti debatų išvadą.